Physical Address
304 North Cardinal St.
Dorchester Center, MA 02124
Physical Address
304 North Cardinal St.
Dorchester Center, MA 02124
Lietuvoje gyventojai bei verslai nuolat domisi, kokie orai laukia ateinančiais metais. Remiantis naujausia pasauline klimato statistika, Lietuvos meteorologiniais duomenimis ir tarptautinėmis klimato prognozėmis parengėme išsamų straipsnį apie tai, kokie orai gali būti 2026‑aisiais metais visais sezonais. Straipsnis skirtas tiems, kurie planuoja keliones, žemės ūkio darbus ar tiesiog nori žinoti, ko tikėtis iš gamtos. Taip pat pateikiame vidutines temperatūras ir kritulių kiekius pagal standartinę klimato normą (1991–2020 m.), pateikiame sezono diagramas ir aptariame galimų anomalijų priežastis.
Lietuvoje gyventojai bei verslai nuolat domisi, kokie orai laukia ateinančiais metais. Remiantis naujausia pasauline klimato statistika, Lietuvos meteorologiniais duomenimis ir tarptautinėmis klimato prognozėmis parengėme išsamų straipsnį apie tai, kokie orai gali būti 2026‑aisiais metais visais sezonais. Straipsnis skirtas tiems, kurie planuoja keliones, žemės ūkio darbus ar tiesiog nori žinoti, ko tikėtis iš gamtos. Taip pat pateikiame vidutines temperatūras ir kritulių kiekius pagal standartinę klimato normą (1991–2020 m.), pateikiame sezono diagramas ir aptariame galimų anomalijų priežastis.
Lietuva yra vidutinio klimato juostoje, kurioje dera jūrinio ir žemyninio klimato bruožai – vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros vyrauja švelnesnės temperatūros ir mažesni svyravimai, o rytinėje šalies pusėje vasaros šiltesnės, žiemos šaltesnės. Šalyje aiškiai išreikšti keturi metų laikai, tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pastebi, kad dėl klimato kaitos ilgalaikės vidutinės temperatūros kyla, žiemos švelnėja, o ekstremalių reiškinių (gausių liūčių, sausros, karščio bangos) daugėja.
Tarptautinės prognozės rodo, kad pasaulis artimiausiais metais susidurs su itin šiltomis sąlygomis. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) 2025–2029 m. ataskaita teigia, kad yra 80 % tikimybė, jog bent vieneri metai iš šio penkmečio bus šilčiausi istorijoje, o 70 % tikimybė, kad penkerių metų vidutinė temperatūra viršys 1,5 °C atšilimą, lyginant su 1850–1900 m. laikotarpiu. Ataskaita taip pat prognozuoja, kad nuo gegužės iki rugsėjo šiaurės Europoje bus daugiau kritulių nei įprastai, todėl Lietuvą gali pasiekti dažnesnės liūtys ir audros šiltuoju metų laiku.
ENSO (El Niño/La Niña) fenomenas turi didelę įtaką žiemos orams Europoje. 2025 m. rugsėjo mėn. NOAA klimato prognozių centras skelbė, kad ENSO‑neutralios sąlygos per kelis mėnesius greičiausiai virš La Niña – vėsesne ekvatorine Ramiojo vandenyno faze, kuri paprastai lemia žemesnes temperatūras ir daugiau sniego šiaurinėje Europoje. Tai patvirtina ir ilgalaikės slidinėjimo prognozės – per La Niña žiemas šiaurinė Europa, įskaitant Baltijos šalis, dažnai sulaukia šaltesnių, sniegingesnių orų. Kita svarbi oro cirkuliacijos dalis yra poliarinis sūkurys: kai jis stiprus, šaltas oras laikosi virš Arkties, tad Europoje vyrauja švelnūs orai; susilpnėjus sūkuriui šaltas oras gali išsilieti į vidutines platumas, sukeldamas stiprias speigų bangas.
Orų prognozė 2026 m. žiemai Lietuvoje priklauso nuo dviejų svarbių veiksnių – ilgalaikės klimato kaitos ir vandenyninės cirkuliacijos. Vidutinė žiemos temperatūra pagal SKN yra apie –2 °C, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šalies žiemos šiltėjo ir trumpėjo.
2025–2026 m. ENSO ciklas, tikėtina, pereis į La Niña būseną. NOAA pranešė, kad 2025 m. rudenį centriniame Ramiajame vandenyne fiksuojamos neigiamos jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir stiprėja rytų vėjai, todėl La Niña tikėtina (>70 %). La Niña žiemos dažnai atneša šaltesnį ir sniegingesnį orą šiaurinėje Europoje, todėl 2026 m. žiemą Lietuvoje galimi keli šalti epizodai su gausiu sniegu. Tačiau bendras klimato atšilimas gali sušvelninti žemiausios temperatūros rekordus; todėl tikėtina, kad žiema bus permaininga: sausio ir vasario mėnesiais vyraus šalti tarpsniai su sniego danga, bet galimi ir atšilimai su lietumi.
Vėjuotu laikotarpiu (lapkritis–vasaris) vidutinis vėjo greitis siekia 3,4–3,6 m/s, todėl pūgos gali būti stiprios. Gyventojams svarbu pasirūpinti šilumos izoliacija ir stebėti hidrometeorologijos tarnybos perspėjimus apie sniego audras ar ledo dienas.
Vidutinė pavasario temperatūra (kovas–gegužė) Lietuvoje siekia apie 6,9 °C, o kritulių kiekis – 129 mm. Pastaruoju metu pavasariai pradeda ankstėti – dėl klimato kaitos sniegas tirpsta greičiau ir vegetacijos sezonas prasideda anksčiau. 2026 m. pavasarį, ypač balandį, gali pasitaikyti sausresnių savaičių, nes šis mėnuo istoriškai yra mažiausiai lietingas (37 mm).
Tačiau šiltėjantis klimatas didina garavimo greitį, tad intensyvi pavasario šiluma gali sukelti staigius potvynius. Globalios prognozės rodo, kad šiaurės Europoje gegužės–rugsėjo laikotarpiu bus daugiau kritulių, todėl tikėtina, kad gegužę gali padaugėti lietaus. Keliautojams rekomenduojama planuoti atsargiai: kovo–balandžio mėnesiais gali vyrauti permainingos sąlygos – nuo šiltų, saulėtų dienų iki šlapdribos epizodų, o gegužę didės perkūnijų tikimybė.
Vasara Lietuvoje tradiciškai yra šilta ir drėgna: vidutinė temperatūra siekia apie 17,3 °C, o trijų mėnesių kritulių suma – 229 mm. Vidutiniškai liepos mėnesį iškrenta daugiausia lietaus (84 mm), tačiau vasaros išskirtinumą lemia ir gausios liūtys.
WMO praneša, kad 2025–2029 m. gegužės–rugsėjo laikotarpis šiaurės Europoje turėtų būti drėgnesnis nei įprastai. Tai reiškia, kad 2026 m. vasarą Lietuvoje galime patirti viršnorminį kritulių kiekį – dažnesnės liūtys, perkūnijos ir trumpi, bet intensyvūs lietūs. Tokios sąlygos gali padidinti staigių potvynių tikimybę, ypač miestuose.
Klimato kaita taip pat skatina karščio bangas. WMO ataskaita prognozuoja, kad artimiausi penkeri metai bus rekordiškai šilti, todėl karštų dienų ir tropinių naktų skaičius 2026 m. gali augti. Planuojantiems atostogas patariama pasirūpinti apsauga nuo saulės, stebėti oficialias perspėjimų tarnybas dėl karščio ir galingų vasaros audrų.
Ruduo Lietuvoje (rugsėjis–lapkritis) pasižymi vidutine 7,6 °C temperatūra ir 185 mm kritulių. Šiuo metu klimatas pereina iš šiltos vasaros į vėsią žiemą, todėl rudens orai dažnai būna labai permainingi. Dėl šiaurės Atlanto ciklonų aktyvumo lietingų dienų daugėja, ypač spalio–lapkričio mėnesiais.
WMO prognozuojamas papildomas drėgnumas gegužės–rugsėjo periodui gali turėti įtakos ankstyvam rudeniui – rugsėjis gali būti šiltesnis ir drėgnesnis nei įprastai. Vėlyvo rudens mėnesiai išsiskiria stipriais vėjais; meteo.lt duomenys rodo, kad lapkritis yra vienas vėjuočiausių (vidutinis vėjo greitis apie 3,4 m/s). Tikėtina, kad rudenį dažnai pasitaikys gūsingi vėjai ir stiprios lietaus audros, o lapkričio pabaigoje galimi pirmieji sniegai.
Prognozuojant orus 2026 m. Lietuvoje, reikia derinti ilgalaikes klimato tendencijas, tarptautinius prognozių modelius ir vietinius duomenis. Šiltesnės žiemos ir karštesnės vasaros – ilgalaikis klimato kaitos ženklas, tačiau 2026 m. La Niña ciklas ir poliarinio sūkurio dinamika gali atnešti šaltus ir sniegingus periodus žiemą. Pavasaris tikriausiai bus permainingas, su ankstyva šiluma ir lietumi, o vasara – drėgnesnė ir karštesnė, su intensyviomis liūtimis ir perkūnijomis. Rudenį laukiamos gausios audros ir gūsiai, o vėlyvo rudens pabaigoje – pirmasis sniegas.
Orų prognozė 2026 m. turi būti vertinama atsargiai – prognozės remiasi statistinėmis tendencijomis ir klimato modeliais, todėl tikslūs scenarijai gali keistis. Vis dėlto, išanalizavus klimato duomenis ir tarptautines prognozes, galima teigti, kad Lietuvos orai 2026 m. bus permainingi: šiltesni už daugiametį vidurkį, bet su galimais šalto oro protrūkiais, gausiomis liūtimis ir stipriais vėjais. Įsiklausymas į oficialių institucijų įspėjimus ir operatyvus prisitaikymas leis saugiai ir produktyviai planuoti visus metus.